Zep Tepi.
Pasakojimai iš pasąmonės

Kuratorė Rūta Matulevičiūtė:

​

„Kas vyksta? Ką matai?“ – šiuo klausimu prasideda begalės pamirštų gyvenimų atradimas. Kristina Asinus pristato antrąją parodą apie belaikiškumą. „Zep Tepi: Pasakojimai iš pasąmonės“ tyrinėja žmogaus sąmonės klodus, kuriuose būtis susilieja į vieningą visumą. Šioje parodoje autorė remiasi savo autentiškomis patirtimis, dalinasi idėjomis, peržengiančioms kasdienybės ribas.

 

Zep Tepi - senovės Egipto terminas, reiškiantis pirmapradį laiką - mitinį laiką, kai dievai sukūrė pasaulį ir įvedė jo tvarką. Ši sąvoka persmelkia parodą kartu su Senovės Egipto simboliais, lydinčiais žiūrovą. Vienas iš svarbiausių simbolių yra Seba žvaigždė. Tai autobiografinis elementas žymintis vieną iš lemiamų menininkės dvasinės kelionės įvykių, kai ji vaikystėje tyrinėjo senovės Egipto vietoves.

 

Remdamasi savo patyrimu QHHT® (Quantum Healing Hypnosis Technique® - procesas, kurio metu pasiekiamos gilios pasąmonės būsenos) metu ir praeitų gyvenimų regresinės technikos praktika, Kristina Asinus kuria simbolių gausius darbus, kuriuose žmogaus psichikos paslaptys susilieja su paradigmą keičiančiais pasakojimais, paverčiančiais realybę stebuklu.

 

Pasak autorės: “Nedaug pasaulyje yra fundamentalių faktų apskritai, o daugiausiai - teorijos. Jos pačios kinta ir yra viso labo prielaidinės. Išvadoje, pasaulis man yra neįtikėtinai mįslingas ir savo jėgos jis semiasi iš visur esančio bei regima akimi nepamatuojamo mįslingo šaltinio. Tam reikia jausmo. Intuicijos lavinimo ir noro leistis į magišką kelionę.

 

Tą jausmą jau daug metų vaizduoju savo drobėse. Per savo asmeninius išgyvenimus. O neseniai ėmiausi jų ieškoti ir dar vienu būdu - pati atlikdama regresinę hipnozę. Jos dėka padedu sau ir kitiems norintiems bei ieškantiems atsakymų nurimti ir persijungus į Teta [1] smegenų dažnį, atrasti atsakymus į visus mums rūpimus klausimus. Kasdien tyrinėju pasąmonę, domiuosi, skaitau knygas, dėlioju dėliones. Lyginu skirtingus šaltinius ir rasdama neabejotinų panašumų juose, juntu įrodymus, kad pasaulis yra daug keistesnis, negu galima taip paprastai paaiškinti.”

 

Kristina Asinus meta iššūkį ideologiniams tabu ir kviečia žiūrovą pamatyti pasaulį plačiau ir įvairipusiškiau. Ludwig Wittgenstein dvasinį meną apibūdino kaip „glūdintį šalia kalbos ribų. Čia dvasinis menas pasiekia sėkmę - jis parodo arba tampa tuo, ko negalima pasakyti.“ parodos autorė įkūnija šią mintį, savo simboliais gausiais kūriniais išreikšdama tai, kas neišreiškiama. Tyrinėdama nematomas ir neaprėpiama plotmes ji meta iššūkį nusistovėjusiam žinojimui ir dar labiau praplečia akiratį. K. Asinus darbai suteikia vilties ir pakylėjimo. Jos kūriniai kviečia žiūrovus tyrinėti individualias istorijas ir universalias tiesas, vadovaujantis fraze, kurią Kristinai Asinus hipnozės metu pasakė jos pačios Aukštesnysis Aš / pasąmonė: „Aš esu tai ir dar daugiau“.

​

[1] Teta - labai gilaus poilsio būsena, kurioje slypi pasąmonės informacija, kurią mes arba esame pamiršę, arba dar jos sąmoningai nežinome. Ji pasireiškia simboliais, vaizdiniais, sapnais, jausmais.