Kristina Asinus apie parodą:

​

„Ši paroda brendo ir vystėsi jau kurį laiką ir kasdien tapo vis labiau socialiai aktualesnė. Ji vaizdingai apibendrina mano jausmus, kuriuos jaučiu šiandien. Paroda kalba apie tai, kaip žmonės yra smarkiai pasimetę sintetinėje realybėje, aklai vaikščiodami bei pamiršę savo autentiškumą, nepriklausomybę ir dvasinę ramybę. Daugeliui tai galbūt gali skambėti kvailai, tačiau aš tvirtai jaučiu, kad įvairios „parazituojančios” programos (tarsi virusai) veikia mūsų kūnus ir protus pasireikšdamos labiausiai neįtikėtinais būdais. Palikdamos pėdsakus ir randus, kurie dažnai lieka su mumis amžinai. Istorijos apie karūnas ir karalius bei visas jų geografines dramas ir karus. Apie „skruzdėliškas”modernias kultūras su savo nepajudinamomis teisėtvarkomis ir neišnarpliojamomis biurokratinėmis sistemomis. Apie neįtikėtinus „Maculinea Rebeli“ drugius ir jų išgyvenimą bandant visą savo gyvenimą apsimesti kitais. Apie sintetinę ir ateivišką energiją, kuri siekia mūsų žmogiško fraktalinio prado… 

 

Atsidūstu ir suprantu, kad visa tai nėra išgalvota „bestsellerinė“ sci-fi knyga, o tai vyksta kasdien. Ir kaip svarbu yra apie tai kuo daugiau šnekėti, kad tai taptų visiems matoma ir vyktų pokyčiai į geresniąją pusę. Kaip svarbu įkvėpti žmones daugiau domėtis gamta, jos išsaugojimu ir propagavimu. Menininko užduotis yra rasti geriausią vizualų būdą užprogramuoti evoliuciją skątinančias potekstes paveiksle, jo kompozicijoje ir spalvyne. Man asmeniškai tai yra miškų ir paukščių, žmogaus kūno ir augalų sintezė. Taip labiausiai išjaučiu kaip „vėjui rūpi žemė“.”