Meno vadybininkė Emilija Šneiderytė apie parodą:

 

Parodos pavadinime žodis ICARO (tariama [ˈi.ka.ro]) Pietų Amerikos vietinėje šnekamojoje kalboje simbolizuoja magišką dainą. Šiandien šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti medicinos dainas, atliekamas šamanų ceremonijose. Manoma, kad žodis icaro yra kilęs iš kečujų kalbos veiksmažodžio ikaray, kuris reiškia pūsti dūmus, kad pasveiktum (to blow smoke in order to heal). K. Asinus serijoje ICARO šis simbolinis motyvas tampa svariu konceptiniu atspirties tašku. Autorė siekia sukurti vientisą tapybinę patirtį, atskleidžiančią dar iki šiol mažai vakarų pasaulio žmogui pažįstamą ir dėl to paradoksaliai sparčiai nykstančią Amazonės kultūrą.

 

Kristina jau daug metų tyrinėja Amazonę, tai neabejotinai atsiskleidžia ir jos kūryboje per pagrindinius 3 motyvus (džiungles, paukščius ir žmones). Šie motyvai tampa parodos pagrindiniu atspirties tašku, o vakarų pasaulio pažintis su Amazone, kuriama šiais aspektais: pirmiausia, per pačią augmeniją, kurią šiuo metu dar galima aptikti Amazonėje. Vis dar gyvos legendos, kad Amazonė išaugo iš sodo, dėka itin derlingos Terra Preta žemės, dar kitaip žinomos kaip Amazonijos tamsioji žemė. Terra Preta ir šiomis dienomis vis dar yra pati derlingiausia žemė mūsų planetoje.

 

Kitas svarus aspektas - paukščiai, kuriuos Pietų Amerikos indėnai laiko šventaisiais gyvūnais ir talismanais, o Kristina dažnai vaizduoja Amazonėje gyvenančius paukščius. Autorės kūryboje šie paukščiai vaizduojami savo rūšies būvyje savaime naturalioje aplinkoje, tačiau šioji mūsų kultūrai nėra pažįstama.

 

Galiausiai atsiranda labiausiai mums pažįstamas motyvas - žmogus. Šiose džiunglėse fragmentiškai atpažįstami modernūs žmonės, tarsi persipynę su senosiomis čiabuvių kultūromis, kurių kažkuomet buvo pilni Amazonės miškai. Tai lyg nebylūs stebėtojai, išgyvenantys transcendentinę praeities-dabarties metamorfozę. Tatuiruočių simbolika autorė siekia atvaizduoti šiuolaikiško žmogaus mentalitetą, per itin dažnai pasikartojančius vaizdus (drugelių, gėlių, gyvačių, širdelių, užrašų ir kt.) ant kūnų. Tatuiruotės tampa Icaro ir Amazonės augalų ceremonijos vizijos, kurias dažnai mato rituale dalyvaujantys žmonės. 

 

Ši Kristinos Asinus paroda - terpė, kurioje savalaikis išgryninto koncepto tyrinėjimas, suteikia galimybę patirti kitonišką, pirmykštę kultūrą.